Spausdinimo versija

Miltelinės vielos

Užleistinio tipo ELGA viela
Besiūlio tipo viela
Sandūrinio tipo viela
Kitų suvirinimo miltelinių vielų briaunų sujungimas
Elga suvirinimo miltelinės vielos briaunų užleidimas

Miltelinės vielos

Fliusines miltelines vielas pradėta naudoti jau nuo praėjusio šimtmečio ankstyvųjų šešiasdešimtųjų, taigi tai nėra naujas procesas. Šiandien jos naudojamos laivų statyboje, jūrinėse konstrukcijose, bei paprastų konstrukcijų gamyboje.

Išvysčius fliusines miltelines vielas ir jų gamybą, yra pasiekta labai aukšta ir stabili jų kokybė. Nuo tada, kai vielos gamyba tapo technologiška, fliusinių miltelinių vielų panaudojimas išaugo ir jos naudojamos vis platesniam metalinių konstrukcijų ratui.

Fliusinės miltelinės vielos gaminamos įvairių rūšių plienams suvirinti, jos žymiai pakelia gamybos našumą, ypač virinant įvairiose suvirinimo padėtyse.

Kas tai yra fliusinė miltelinė viela, ir kaip ji padaryta?

Elga fliusinės miltelinės vielos yra gaminamos iš metalinės juostelės, kuri pradžioje suformuojama į „u“ tipo formą, po to pripildoma sausu miltelių mišiniu ir toliau suformuojama į vamzdelį. Vėliau vamzdelis pratempiamas iki reikiamo vielos diametro. Šiuo gamybos būdu užtikrinama pastovi aukšta kokybė ir eliminuojama galimybė gauti neužpildytas milteliais tuštumas.

Fliusinės miltelinės vielos pagamintos iš metalo juostelės palyginus su pagamintomis iš vientiso besiūlio vamzdelio turi papildomą privalumą – didesnį suvirinimo našumą. Taip yra dėl gaunamo didesnio srovės tankio.

Kadangi fliusinė miltelinė viela yra „vamzdelis“, tai yra fizikiniai skirtumai, palyginus su įprastinėmis ištisinėmis plieninėmis vielomis. Srovė turi tekėti žymiai mažesniu skerspjūvio plotu, taigi srovės tankis milteklinėje vieloje gaunamas žymiai didesnis prie tokio pačio srovės dydžio. Tai įtakoja miltelinių vielų didesnį lydymosi našumą, kaip parodyta diagramoje (mėlyna kreivė- fliusinės miltelinės vielos, raudona- įprastinės ištisinės vielos).

Taip pat gaunamas ir didesnis įvirinimas, kas sumažina nesulydymo defektų ir šlako intarpų riziką. Fliusinės miltelinės vielos, kuriomis virinant gaunamas šlakas, leidžia našiai suvirinti padėtyse (horizontalioje, vertikalioje, lubinėje) didelėmis srovėmis (šlakas prilaiko skysto metalo vonelę nuo ištekėjimo).

Skirtingi miltelinių vielų tipai

Rutilinio fliuso miltelinės vielos

Rutilinio fliuso miltelinės vielos duoda gerą suvirinamumą ir mechanines savybes, o taip pat kai kurios vielos ir aukštą smūginį tąsumą prie -60 C. Visomis Elga rutilinio fliuso miltelinėmis vielomis galima virinti padėtyse, jos duoda mažiau kaip 5 ml vandenilio 100g prilydyto metalo.

Bazinio fliuso miltelinės vielos

Bazinio fliuso miltelinės vielos duoda labai gerą prilydyto metalo kokybę ir gerą atsparumą įtrūkiams įtemptose jungtyse, bet metalo pernešimas lanke yra daugiau stambialašelinis, taigi suvirinamumo savybės nėra tokios geros kaip rutilinio glaisto. Šlako sistema leidžia šias vielas naudoti apatinėje ir horizontalioje padėtyse, tačiau galima pagerinti suvirinimo padėtyse charakteristikas naudojant impulsinius maitinimo šaltinius.

Metalo miltelinės vielos

Metalo miltelinių vielų šerdyje yra tik metalo milteliai, jos neduoda šlako. Tai duoda dar didesnį prilydymo koeficientą. Lankas dega stabiliai ir praktiškai be taškymo. Tačiau, kadangi nesusidaro šlako, šių vielų pritaikymas ribotas virinant padėtyse. Metalo miltelinės vielos labai plačiai naudojamos mechanizuotam suvirinimui, bei robotams.

Kaip naudoti fliusines miltelines vielas

Parametrų lentelė

Virinant fliusinėmis miltelinėmis vielomis, nustatyti suvirinimo parametrus rekomenduojama neišeinant iš apibrėžtos parametrų lentelės ribų. Yra svarbus ryšys tarp įtampos ir srovės dydžių, norint gauti teisingą įvirinimą ir minimalų ištaškymą. Lanko įtampa įtakoja lanko ilgį. Jei lanko ilgis per didelis, į prilydytą metalą iš aplinkos atmosferos gali patekti azotas, bei deguonis ir paveikti prilydyto metalo mechanines savybes.

Elektrodo iškiša (stick-out)

Iškiša yra atstumas nuo degiklio kontaktinio antgalio galo iki gaminio, įskaitant lanko ilgį. Šis atstumas turėtų būti 15-25 mm. Tai dėl to, kad užtikrinti lanko ir suvirinimo vonelės tinkamą dujinę apsaugą, bei reikiamą įvirinimą

Suvirinimas nuo savęs arba į save (stumiant arba traukiant)

Suvirinant nuo savęs ar į save gaunamas skirtingas rezultatas. Bendru atveju suvirinant į save (traukiant) gaunamas gilesnis įvirinimas ir labiau iškila siūlė, suvirinant nuo savęs (stumiant) gaunama lygesnė siūlė, bet mažesnis įvirinimas.
Per didelis posvyrio kampas suvirinant nuo savęs (stumiant) padidins ištaškymą ir sumažins įvirinimą. Per didelis posvyrio kampas suvirinant į save (traukiant) duos labai iškilą siūlę ir be to gali likti pėdsakai, susidarę nuo apsauginių dujų, pasilikusių po šlaku.

Apsauginės dujos

Apsauginių dujų tikslas yra apsaugoti lanką ir suvirinimo vonelę nuo aplinkos atmosferos. Apsauginių dujų rūšis ir srauto išeiga turi būti parinkti pagal vielos naudojimo rekomendacijas.

Jei dujinė apsauga yra netinkama, aplinkos azotas gali patekti į išlydytą metalą ir sumažinti smūginio tąsumo reikšmes.

Keramikiniai padėklai

Daugeliui sujungimų tipų šaknies suvirinimui galima naudoti keramikinius padėklus. Naudojant juos gaunama laiko ir pinigų ekonomija. Keramikiniai padėklai yra įvairių skirtingų tipų, skirtų konkrečiam sujungimo tipui. Dažniausiai naudojami yra parodyti pav.

Akcija!

Pusautomačiai MinarcMig EVO