Suvirinimo padėtys

Suvirinimo jungtys, siūlės ir padėtys

Suvirintoji jungtis yra kelių detalių neišardomas sujungimas.

Suvirinimo jungtys klasifikuojamos:

• Sandūrines - jungiamieji elementai yra vienoje plokštumoje.

• Kampines - du jungiamieji elementai liečiasi briaunomis ir dažniausiai sudaro statų kampą.

• Tėjines -prie vieno elemento šoninio paviršiaus statmenai jungiamas kitas elementas ir privirinamas jos galas.

• Užleistines - suvirinamos detalės išdėstytos lygiagrečiai ir viena dengia dalį kitos.

• Briaunines -du elementai liečiasi briaunomis, kampas tarp jų yra iki 30°.

Pagal suvirinimo būdą suvirinimo siūlės klasifikuojamos į

1. Sandūrines (naudojamos sandūrinėms jungtims),

2. Kampines (naudojamos kampinėms, tėjinėms, užleistinėms jungtims).

Suvirinimo siūlės klasifikuojamos pagal padėtį erdvėje skirstomos į

1. horizontaliąsias

2. vertikaliąsias

3. lubines

4. žemutines

Pagrindinės suvirinimo padėtys pagal EN ISO 6947:2011 yra:

PA – žemutinė;
PB – horizontalioji žemutinė;
PC – horizontalioji;
PD – horizontalioji lubinė;
PE – lubinė;
PF (PH) – vertikalioji aukštynkryptė;
PG (PJ) – vertikalioji žemynkryptė;
J–L045 – pasviroji žemynkryptė (L – posvyrio kampas);
H–L045 – pasviroji aukštynkryptė (L – posvyrio kampas);

Čia pateikiama, kaip lengviau įsiminti suvirinimo padėtis erdvėje. Skritulyje padėtys eina iš viršaus į apačią nuo A iki E pagal suvirinimo padėtį. Taip, kad būtų lengviau atsiminti, kokia padėtis yra PA, kuri PB ir t.t..

Parengta pagal Kemppi.com ir Raimondas Šniuolis „Medžiagų inžinerija“ 2014m.